Mylėkime gyvenimą,

tokį, koks jis yra,

Su druskos sauja

ir liepų medumi.

Branginkime gyvenimą

ir tuos, kurie jame

Įspaudžia nuoskaudas

ar šilumą palieka atminty...

Ne, širdis nesensta ir nežyla,

Jeigu ji trutinga ir dosni.

Lyg saulės spinduliuos sušyla

Tie, kuriems gerumą dalini.

Išaušo giedras Jubiliejus,

Sumynęs taką per gyvenimo alėją,

Suskynęs puokštę atminimų šilumos.

Lai skamba džiaugsmo dainos laimės natomis,

Šerkšnas plaukus gijom jau dabina,
Nuo sunkių darbų nesulinkai.
Nors seniai savus vaikus auginom,
Bet šalia Tavęs mes - vėl vaikai.
Linkime, Mamyte, Tau ilgiausių metų!
Mums lengviau pasaulyje gyvent,
Kai į Tavo jautrią, gerą širdį
Galim kaip vaikystėj pasibelst.

Širdies gerumą pagarba matuojam,
Ilgumą kelio - nuveiktais darbais.
Ir tik trumpai akimirkai sustojam,
Nes jubiliejus greit praeis.
Ir liks gyvenimas, tik sykį duotas,
Ir viens už kitą svarbesni darbai.

Paverski svajones tvirtybės tiltu,
Te penkiasdešimt švyti su aušra!
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti
Ir ąžuolu šlamėkit visada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka -
Po jų sušvinta mėlynai dangus...
Tegul tikrove virsta Tavo siekiai,
Te negandų Tavam kely nebus.

Ateina laikas viską suskaičiuoti:
Ir praeities metus, ir užmirštus vargus.
Atieina laikas džiaugtis ir dainuoti,
Ištart gražiausius žemėje žodžius.
Tu dienas sutiki tarsi naują šventę,
Te kiekvienas rytas bus Tau dovana.
Ir kiekvieną dieną stenkis nugyventi
Tarsi būtų likus tik viena diena.