Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,

Švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys.

Nuo šiandien, mažyle(-i), Tave Dievulis globos,

Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.

Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos.
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.

Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo Mažyliui artimiausi draugai!

Žiūrime mes į mažulį ir svarstome, kuo jis bus: artistu, kariu, mokslininku, o gal kokiu laureatu...
Tačiau nepriklausomai, kokios žvaigždės jam bešviestų,
Svarbiausia, kad viena iš jų būtų tikro Žmogus žvaigždė.
Nors tai ne profesijos žvaigždė, bet be jos bet kas tampa niekuo.
Pakelkime tostą už tai, kad tokia žvaigždė vaikeliui visuomet rodytų kelią...

Dovanojam Tau dvylika žodžių. Priimk juos, išdėliok aplink save kaip brangiausius Tavo širdelei žaislus, o kai užaugsi pajusk, suprask...
Tegu tampa jie Tavo Gyvenimu, Tavo Malda...
...Siela... Jausmas... Tyrumas... Meilė... Žodis... Pagarba... Išmintis... Prasmė... Tikėjimas... Grožis... Džiaugsmas... Gėris...
Krikštynų proga Tau linki krikšto tėveliai

Dievas davė žmogui nuostabių dovanų:
Meilę,
Kūrybą,
Viltį ir
Krikšto angelą.
Kai šitas angelas šalia - svajonės pildos visada!

Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.

Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.