MEILĖ- reiškia gyventi - ne būti :
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali...

Tu nenustok. Tik nenustok.
Širdie, liepsnoki, siek dangaus.
Prašau tavęs. Prašau.
Ieškok -
Širdy - žvaigždžių, žmoguj - žmogaus...

Ką šiandien besakyčiau - liks ne tai...
Širdy tiktai geri, šilti jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai - tai tik tiltas į tave.
Ką šiandien bedaryčiau - viskas Tau,
Brangus ir nuostabus, žmogau.

Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip:
Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui...
Antrasis tarė šitaip:

Kas yra meilė? Tie, kurie jos nemėgsta, vadina ją atsakomybe.
Tie, kurie žaidžia su ja, vadina žaidimu.
Tie, kurie neturi jos, vadina svajone, kurie supranta ją, vadina likimu.
O aš meilę vadinu - Tu. Mylekime vieni kitus.

Tirpsta baltas sniego kelias,
Šėlsta, linksminas širdelės,
Tarsi vasara aguonas,
Barsto šypsenas raudonas!
Tų širdelių spindesy
Atjaunėjame visi!

Kur likimas mane benuves,
Pas Tave pirmiausia ateisiu.
Ir tuomet, kai nerasiu Tavęs,
Aš vis vien pas Tave ateisiu...