Kaip puikiai šviestų mudviem saulė,

jei tu keliautum su manim,

bet tu buvai ir liksi "kiaulė",

geriau flirtuoti su "avim"... :)

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Laiškas mylimajai,

Pranešu, kad aš dar gyvas

Ir duobėn neįkritau

Bet užmiršti jau pradėjau

Ir galvoj vis siaubingiau

Su artritu susitaikiau

Dantys valdiški okei

Akiniai taip pat neblogi

Tik su protu nejuokai

Priešais laiptu atsistojęs

Atsiminti negaliu

Ar man riekia jais užlipti

Ar nulipęs jau esu

Atsidaręs šaldytuvą

Smegeninę pakratau

Ar aš maisto ten įdėjau

Ar išimti ketinau?

Ir tada kai jau sutemsta

Sėdžiu lovoj ir mąstau

Ar jau laikas man miegoti

Ar aš ką tik pabudau...

Jeigu man eilė rašyti

Tai nepyk atsiprašau

Atmintis man susimaišė

Ar rašyti ar rašiau?

Tik žinok, kad tave myliu

Bet jau paštą greit išveš

Lik sveika mano brangioji...

Stoviu ir net paraudau

Užuot laišką tau išsiuntęs

Voką pats atidariau.

Lemia svoris

Žmonės pyksta,

niršta, baras.

Kyla riksmas,

Kyla karas...

Dėl kapeikos

ar garbės

stumia draugą

prie duobės...

tramdau juos

žodžiu svariu,

nes daugiau...

nei jie sveriu.

(Vytautas Eidukaitis)

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Sveikinimas uošvei

Aš myliu uošvę auksarankę,
Kad ji man nekelia pirties,
Kad tai, ką pasidėjus banke,
Lig cento žada po mirties.
Bet aš vis tolinu tą datą,
Tolyn geriu į jos sveikatą.

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Mikės Pūkuotuko išmintis
Kas daug dirba, daug ir klysta.
Kas mažiau dirba, tas mažiau klysta.
Kas nedirba, tas neklysta.
Kas neklysta, tą paaukština ...
Taigi, sėkmės darbuose !

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Tuk tuk tuk.. aš margučiu į ekraną barbenu,
Man nereikia pinigų,
Duok man maišą šypsenų,
Jei dabar nenusijuoksi
Šimtą kartų tau užduosiu..
Su artėjančiom Šv. Velykom!

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Dainelė

Nuo rugpjūčio vyras zyzė:
Nepirk šito - pirk aną,
Tuoj namus sugriaus ta krizė
Nebus darbo - bus bėda.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Juo ilgai aš netikėjau,
Vis naujus batus pirkau,
Ir kai ta diena atėjo,
Aš šeimos galva likau.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Vyras mano jau bedarbis.
Aš drąsi dar - juk „galva".
Bet dėl viso pikto šiandien
Ikrus pakeitė dešra.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Pas mane darbe dykynė -
Tuščia, dulkės ant stalų.
Vakar dar penkis atleido,
Jau ir man ne už kalnų.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Bet vis tiek nepasiduosiu -
Juk ir krizė su galu.
„Krize, Krize, - bėk iš kiemo" -
Naktį balkone šaukiu.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

(Autorius nežinomas)

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Norėjau namą nusipirkti

Šalia pasistatyti pirtį

Vaikams iškasti tvenkinuką

(Pagaučiau kartais čia kilbuką)

Dar pastatyčiau aš verandą

Ir šulinį iškasčiau...

O iš pietinės pusės

Užuovėją atrasčiau

Žmona meiliai šypsotųsi

Vaikai gerai mokintųsi

Draugai pagarbiai sveikintųsi

Veiklos panašios imtųsi

Šašlykai vakarais

Stipri kava iš ryto

Žavi blondinė per pietus

Nereik gyvenimo man kito

------------------------

Atsibundu iš ryto...

Įsipilu stiklinę

Bandau pakalbint žmoną

Deja, jinai guminė

Įsipilu dar vieną...

Greičiau pratemsiu dieną

Gyvenimas iš 100 žodžių

Pirmasis riksmas. Vystyklai. Lopšys.

Pirmasis žingsnis. Žodis. Kosulys.

Vaistai. Ligoninė. Žaisliukai.

Darželis. Brolis. Dviratukas.

Pirma raidė. Mokyklos suolas. Penketukas.

Draugai. Peštynės. Dvejetukas.

Gipsuota koja. Kraujas. Kamuolys.

Mergaitės. Šokiai. Bučinys.

Bendrabutis. Stipendija. Kava.

Kalėdos. Sesija. Skola.

Pavasaris. Alus. Degtinė.

Diplomas. Darbas. Piniginė.

Romantika. Žvaigždė. Naktis.

Glamonės. Meilė. Žavesys.

Vestuvės. Uošviai. Butas. Mašina.

Kolegos. Brendis. Barniai. Nemiga.

Sūnus. Duktė. Verksmai. Lopšys.

Meilužė. Lova. Liūdesys.

Darbovietė. Alga. Planai.

Kelionės. Biznis. Pinigai.

Namai. Šeima. Lietus. Žiema.

Kavinė. Baras. Nerimas. Pikta žmona.

Vasarnamis. Upelis. Augalai.

Migrena. Plikė. Žilė. Akiniai.

Anūkas. Vystyklai. Verksmai. Lopšys.

Spaudimas. Sąnariai. Skausmai. Širdis.

Kraujagyslės. Insultas. Slaugės. Daktarai.

Mirtis. Pamokslas. Žvakės. Angelai.

(Autorius nežinomas)

Nuostabi draugė SKLEROZĖ....

Rašau,kad nelaikytum mirusia,

 nes dar gyva esu,

 nors vis dažniau užsimirštu

 ir klaidžioju klampynėje minčių.

Va,stovint apačioj prie laiptų,

 man kartais visiškai neaišku,

 ar lipti ketinu aukštyn,

 ar ką tik nulipau žemyn.

Kai prieinu prie šaldytuvo,

 dažnai sunku man prisimint

 Ar jau pavalgiusi esu,

 ar atėjau ko pasiimt.

Tie akiniai mano mielieji

 taip nuolat dingsta,net graudu

 kai kokį pusdienį ieškojus,

 ant nosies galo surandu.

O kai tamsa apgaubia žemę

 ir aš naktiniuos marškiniuos

 staiga man daros nebeaišku,

 ar aš keliuosi,ar guluos.

Manau,kad man eilė rašyti

 nepyk,jei kartais sumaišiau

 gal vakar išsiunčiau tau laišką,

 o gal pati aš jį gavau.

Bet tu žinok,Tave aš myliu

 Sakau sudie ir lik sveika

 skubu,nors paštas ne už mylių

 čia pat pasiekiamas ranka.

Ir nuskubėjus man į paštą

 Jaučiuos lyg kuo nusikaltau

 užuot išsiuntusi Tau laišką

 pati atplėšiu ir skaitau

(Autorius nežinomas)

Visų laukia tokia ateitis,nors ne,mano mama jau89metų,bet gerai visur orentuojasi.Su ja gali bendrauti įvairiomtemom,jei dar įdomu eurovizija,pilna gyvenimo džiaugsmo.O kad man taip.

Atviras kreipimasis į sinoptikus

Ei, po velnių, pavasarį įjunkit!

Ar ragint jus dar negana?!

Ir Saulės laužą danguje užkurkit,

įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.

Na, susimilkite, nebūkit šmikiai

ir duokit pagaliau mums šilumos,

o tai gandrai parskridę tykiai

atgal vėl į Egiptą emigruos...

Ir išsimėžt prašyčiau sniegą,

seniai jau laikas sėti žibutes,

snieguoles žadinkit iš miego,

nes jau žiemos ėmiau nekęst.

Pavasario ir vištos pasiilgo,

Velykas greit turėsim švęst.

Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,

jeigu negaus žolės užlest...

(Autorius nežinomas)

Jau saulele vel aukstai atkopdama budino Svieta,

O Sveta vis nesikele :)

Štai kaip galima... Erlickas yra Erlickas...:)

S.Nėris pagal J.Erlicką:

 Nemune, sakai, ledai išplauks...
 Ir puiku. Tegu sau skradžiai plaukia.
 Tu manęs vis viena nebelauk,
 Jeigu nori nusikirpk ir plaukus.

 Drabužius į komisą išnešk,
 Žiedą nusimauk, iškeisk į sviestą,
 Tik nesitikėk - negrįšiu aš.
 O jei grįžčiau - pasitrauk iš miesto.

 Vasara, sakai, basa bėgios...
 Na ir kas? aš irgi bėgau basas,-
 Juk kiekvieną sykį po algos
 Ir batus atimdavai, ir pasą.

 Bus ruduo, sakai, atjos šiaurys...
 Gali būt: Šiaurys, Vakaris, Jonas...
 O kada pirmasis sniegas kris,
 Suskaičiuosi: pilnas eskadronas.

 Akmenys paplentėm kauks? Ak, duok
 Man ramybę. Nenervuok manęs.
 Pats kaukiau aš, kai nagais veiduos
 Išrašei man tulpes, ramunes.

 Netgi jeigu sužaliuos lazda,
 Su kuria kadais kirtai man protą,-
 Aš negrįšiu niekad. Niekada.
 Nusibodo.

 J. Erlickas

Talentas yra talentas. Puiki parodija. Taip ir įsivaizduoju Erlicką, skaitantį šį savo eilėraštį susirūpinusiu, nuskriaustu veidu...

Eilėraštukas,

kurį privalo išmokti atmintinai

kiekviena moteris :)

Aš - Be galo Gera,

Fenomenaliai Protinga,

Velniškai Patraukli,

Dieviškai Graži,

Ultra madingai Skoninga,

Didžiausio Darbingumo,

Neribotai Atsakinga,

Išskirtinai Padori,

Krištolinio Sąžiningumo, Beprecedentinio Talentingumo,

Ne pagal amžių Išsilavinusi, Pasakiškai Dosni,

Neįtikėtinai Perspektyvi,

Be atodairos Mylinti,

Legendinės jėgos,

Nesuvokiamai Optimistinė,

Idealiai Sudėtinga,

Kraštutinai Inteligentiška,

Super Aktyvi,

Neapsakomai Jautri,

Nenuginčijamai Pozityvi, ir

Fantastiškai Kukli!

Apšerkšniję mūsų žiemos -

Nevalyta - kur dairais.

Šiurpias pasakas Kubilius

Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,

Renovacijos naudas,

Apie baisią dujų kainą,

Kur pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,

Sodrą, išmokas mamų,

Apie vandenį auksinį

Tą iš Vilniaus vandenų.

Apie trečiąjį paketą

Apie mokesčius naujus.

Apie turgų ir šešėlį,

Magiškus kasos aparatus.

Kaip bedarbis tinginys

Grįžęs tuščiomis atgal...

Moka sąskaitas už "karštį",

Išmokėt niekaip negal!

O seime nykštukai sėdi,

Skirsto lėšas tarp savų...

Bėga STT per sniegą,

Nesurasdami galų.

Prezidentė gero būdo -

Bet jos partija pikta ...

Paskutinis emigravo,

Tai ir pasaka baigta.

(Autorius nežinomas)

Laiškas dukrai

Sakau: niekuom jisai neypatingas,
Tas tipas. Kam išvis į jį žiūrėti?
Ir elgtis taip nervingai, neprotingai…
Daug geresnių pažįsti: mamą, tėtį…

Pažįsti mus jau dvidešimtį metų,
O tą varlių mušiką – dvi savaites!
Tegu sau eina jis, kur akys veda… -
Betrūksta dėl tokių tik susivaidyt.

O tu sakai nei šį, nei tą: „Aš myliu!”
Nesuprantu, už ką mylėti vyrą?
Tada jau kalakutą, krokodilą
Geriau. Alum ir kojinėm nesmirda.

Lankei mokyklą su šimtais berniukų
Nepraustaburnių… Net nepastebėjai!
Nebuvo meilės, betgi ir netrūko!..
Tai kas dabar? Gal protas pridulkėjo?

Juk vyras ne kas kita – mulkių mulkis,
Kažkoks gamtos kaprizas nelaimingas…
Nusiramink, pavalgyk torto, gulkis
Ir susapnuosi – Pašilaičiuos sninga…

   Juozas Erlickas

Istorinis (1)

Pasakyk, ar prisimeni tu,
Kaip Juodojoje baltus mes girdėme žirgus?..
Veržės jūra plati iš krantų,
Taip, kaip mūsų krūtinėse veržėsi narsiosios širdys.

Šaukėm: „Turką – osmaną? seldžiuką? – pritiktų užpult,
Kad jau šitiek atjojom…” Bangon smeigė Vytautas kardą
Ir pareiškė tvirtai : „Baikit bajerius! Einame gult!”
O Sapiega labai įsižeidęs jam padegė barzdą.

Puolė Vytautas didis į jūrą – jo rūstis atvėso
Ir tik šonus jaunyliui karingam apskaldė lazda…
O žirgai gėrė sūrymą šlykštų ir kriokdami dvėsė -
Pirmą sykį arklienos lietuvis ragavo tada.

Pėsčiomis į Trakus mes pargrįžom – pavargę, pasmirdę…
Vytautienė paklausė, parimus ant klevo tvoros:
“Vardan ko šitas žygis – Juodojoje girdyti žirgus?”
„A-k, nutilk! — tarė Vytautas. – Aišku, vardan Lietuvos”.

Ir tada iš tvoros išsitraukusi postambį kuolą
Moteriškė kad liuobs jam per snukį – net skilo kakta.
Krito lapai nuo klevo ir žemėn ruduo atkeliavo…
Ir širdin, kas be ko… Bet istorija tai jau kita.


Istorinis (2)

Gyveno Mindaugas toksai, pablūdęs buvo jis visai -
Baisiausias iš visų baisių banditų.
Ką pamatys - tą nužudys, kai pasigaus - tai prievartaus
Būdais tam krašte dar nebandytais.

Bet nesiskundė nieks tada, nes buvo tai tokia mada,
O vienąsyk, kai tykojo jis krūmuos,
Kad ims žaibuoti naktį tą, lyg būtų sprogus kometa,
Net suliepsnojo girios irgi rūmai.

(Gal pasiklydus kometa, o gal ateivių raketa? -
Baisu baisu ten buvo naktį tą!)

Tad nieko keisto, kad nuo tų labai labai ryškių šviesų
Nušvito jam galva ir klykė jis:
„Banditas ir galvažudys esu - vajėzau, kaip baisu!
Paminklo tokiam niekas nestatys..."

Šešias dienas, šešias naktis styrojo krūmuos it baslys,
Sau barzdą rovės, rėkė: „Ką daryt?"
Pamokė Lizdeika žynys (gyveno medžio drevėj šis -
Neleido žmonės durniaus pro duris).

(Neleido durniaus pro duris - juk nežinai, ką padarys,
Net jeigu jis labai žymus žynys.)

Jam tarė Lizdeika: „Kvaily! Esi tu gerame kely,
Daryk ką daręs: ryk, žudyk ir sprink.
Apie tave girdėt toli, kitaip garsėt tu negali -
Tik Lietuva, ką grobęs, pavadink.

Kiek pasikeis pasaulis šis - Justinas „Mindaugą" rašys,
Atseit kad Lietuvą sukūrė jis.
Daug protingesnį parašys, ne tokį, koks esi ožys -
Ir patriotų tam krašte privis.

(Ta Lietuva tėvynė mūs - keliskart net Europoj bus,
Bet normalioj pozicijoj - prie ruso.)

O vienąsyk, kai Lietuva bus vėl laiminga ir laisva,
Kai visos bliedės čia vadinsis „mis", -
Tau kraujas nuo nasrų nudžius, sėdėsi prie Neries gražus
Ir eis ten prie tavęs su gėlėmis".

Tai taip kalbėjo Lizdeika... Atsakė Mindaugas: „Jėga!"
Džiaugsme išdūrė jam akis... O taip!
Išdūrė daug ką jis tada, bet - anei gėda, nei bėda,

Nes viską, viską dūrė jau kitaip.

(Jis dūrė moteris ir vyrus - buvo durt labai patyręs,
O dabar prie upės sėdi sau pastiręs.)

         (Juozas Erlickas)

PUNKTAI MOKYMŲ

R U B A JA T A I

Štai švyti spalvos gamtoje gražiai,

Bet vasaros dažus ruduo nuvertins.

Ir su žmogaus jausmais juk panašiai –

Dainuoji šiandien, ir rytoj – gal verksi.

***

Jei troleibusas trūkteli staigokai

Ir stverias koks keleivis tau už palto,

Ar tinka pulti kumščiais šitą žmogų? –

Vairuotojas čia, ne keleivis kaltas.

***

Jeigu žmona išvyko nervų gydytis

Ir vienas tu likai namie šį vakarą,

Nebūtina bėgt tučtuojau į barą –

Galėtum juk ir knygą paskaityti.

***

Atėjo štai pavasaris, ir tu va

Į moteris kraipai keistoką žvilgsnį vis,

Tačiau suprask – kitaip tik apsivilkę jos,

O viduje – tas pats, kas žiemą buvo.

****

Jei tavo draugas iš obels iškrito

Ir dūsauja dabar, nulūžęs koją,

Netinka tuoj ieškotis draugo kito –

Paskambink nulis trys – alio, greitoji!..

***

Esi žvejys, ir sužvejojai žuvį.

Dabar šit mauni naują slieką oriai.

Bet sliekas ir žuvis – suprask – gyventi nori,

Tad eik verčiau konservų parduotuvėn.

***

Kada išjojęs į laukus matai

Plasnojančius paukščius per dangų aukštą,

Galvoji – o kodėl žmogus linksmai

Taip paplasnoti drįsta tik įkaušęs?..

***

Tu klausei – ko gi paukščiai nebegieda? –

Dėl to, kad baigės dienos giedrios.

Mat vis tiktai ruduo ateina,

Jis tuoj nutraukia paukščio dainą.

***

Jeigu kažką praskrisdamas tau šūktelėjo

Varnėnas, o tu jo nesupratai, -

Susimąstyk, argi nereiškia tai,

Kad nuo gamtos esi tu atitrūkęs jau?

***

Štai vakar danguje spindėjo saulė.

O šiandien – šaltas vėjas ir lietus...

Kodėl taip viskas mainos šiam pasauly?

Susimąstyki šia tema ir tu.

***

Jei moteris kokia tave paliko,

O tu štai iš paskos kvailai leki

Vis šūkaudamas: „Neturi tu teisės!.." –

Suprask, jog iš šalies atrodai keistas.

***

Jeigu tu štai kažko linksmai kvatoji

Ar vaikščioji gatve nerūpestingai,

Suprask, kai kam dabar to džiaugsmo stinga,

Ir tai supratęs, tapsi rimtas tuoj.

***

Jei žinią tu staiga gavai nelinksmą,

Nesiek tuoj cigaretės ar taurelės, -

Juk pasikeisti nieks nuo to negali, -

Nebent tik plaučiai, kepenys ir inkstai.

***

Išvažiavai žiauriais sužeidus žodžiais,

Kad tavo atskiras, kitoks likimas...

O aš stoty likau, ir man atrodė,

Kad prasidėjo saulės užtemimas.

***

Jei tau kažkaip keistai prisisapnavo,

Kad degtuku virtai – vis tiek nebūtina

Padegti tučtuojau kaimyno butą –

Padek pirmiau gal savo....

***

Jeigu iš kosmoso štai sugrįžai tu,

Tačiau vis tiek suvokti negali,

Kaip gali būti Žemė apvali –

Ar tinka sviedinį pradurti vaiko?

***

Jei rodos tau, kad verkia jovarai,

Kad ašaras matai žieduos jazmino,

Suprask – yra tai tik lietaus lašai,

Ir nesivalkiok gatvėm nusiminęs!

***

Nors ir esi tu rubajatų meistras –

Šventųjų įkvėpimų vakarais

Kūrybos vamzdį užklijuoki pleistru

Ir atsigulk į lovą – gal praeis.

        (Juozas Erlickas)

Tu viską, o viską
  Senai pamiršai -
  Neskambini niekad,
  Retai berašai...
          Sukulk mobiliaką,
          Ieškiklį daužyk, -
          Tiktai IBM'ą
          Ir ZyXEL'į palik!
  Toli ten už marių,
  Už jūrų plačių -
  Žinau, Internet'as
  Daug teikia vilčių...
          Ištrink visus failus,
          Ką nori - daryk, -
          Tik vieną laiškelį,
          Prašau, parašyk!
  Tu viską, o viską
  Atimk iš manęs -
  Išjunk BBS'ą,
  Terminal'ą išmesk...
          Atimk man ramybę,
          Soundblaster'iu klyk, -
          E-mail'ą, jį vieną,
          Maldauju, palik!
(Paulina Varnaitė)

*Pasaka kitaip*

Svarsto žilstantys vilkai:

"Oi, kokie prasti laikai..."

Nėra pagiriuos trobelių,

O trobelese - senelių.

Vilos, pilys čia iškilo,

Visur kameros sekimo,

Kur bežvelgsi - aukštos tvoros,

Brautis net nekyla noras.

Kvepia ten avies šašlykai,

Bet kiemuos - pikti skalikai.

Kaukia vilkas: "Ach, nedoras

Tas dabartinis folkloras..."

Anukėlės rafinuotos,

Jos ne pėsčios - o važiuotos.

Rankose jų - ne pintinės,

O turtuolių piniginės.

Tai ne naivios jau mergytės,

Visos - "o lia lia" pupytės.

Turi nuovoką ir skonį,

Suvilios net Berluskonį.

Ir nebus daugiau jau kvaišos,

Nebeneš seneliams vaišių.

O jei šitai ir darys,

Vilką pačios jos prarys,

Sukramtys lig pašaknų

Ir kvatosis: "Ech, skanu!

Mes dabar nauja karta,

Ir mūs pasaka kita."

...Rauda vilkas ant ežios

Savo pasakos gražios,

Kurią sekdavo kadais -

Nebe taip, kaip šiais laikais.

Skelbimas

Vienišas jaunas vaikinas.
Ieško gyvenimo draugės.
Akys mano mėlynos,
Ūgiu gerokai išaugęs.

Mėgstu aš drožinėti,
Dėvėti languotą pižamą
Ir vakarais klausytis
Radijo Pūkas programą.

Valgau mielai kiaušinienę,
Morkas, ridikus, salotas.
Taip pat varškę, veršieną,
Lašinius na ir be abejo šprotus.

Esu nė karto nevedęs,
Moters jokios neturėjęs,
Kaime pas mamą užaugęs.
Jai kasti bulves padėjęs.

Sako charakteris mano,
Toks, jog geresnio nerasi.
Na tik išgėręs kvailioju,
Bet tu, tikiuosi, priprasi.

Reikia moters man stotingos,
Ilgais plaukais, veidu baltu.
Būčiau aš baisiai laimingas,
Kad virtų valgyt ir skalbtų.

Jeigu tu susidomėjai,
Rašyki man laišką drąsiai,
Priekulės kaimas, devyni
Anuprui Juozui Patašiui.

  (iš grand.lt)

Kadaise, dienų iškankinta, taip tyliai
Pareidavau, gaubiama sodo nakties, -
Ties slenksčiu, kur vaikystė šešėlyje gimė,
Pasitikdavo senstanti mano katė.

Ir ištiesus dulkėtą, išvargusią ranką,
Pasilenkdavau glostyti niurnančios jos...
Neišgertas vanduo sudejuodavo sunkiai,
Nepavirtęs vynu šuliny prie vejos.

Kambary, man prie apdengto stalo sukniubus,
Klausdama ji žiūrėdavo rūsčiai veidan, -
Ir džiaugsmu užsidegdavo sienos ir lubos,
Ir užgydavo sieloj kažkur atsivėrus žaizda.

(autorius nežinomas)

MANO GYVENIMAS

Buvo vasara. Klykė žuvėdros.

Buvo pievos nepaprastai žalios.

Aš sėdėjau ant kalno žiūrėdamas,

Kaip gyvenimas eina pro šalį.

O jis ėjo saulėlydžio vieškeliais

Pro malūnus, pro krautuves uždaras,

Pro smukles, pro stotis ir pro viešbučius,

Kaip kareivis pavargęs - į vakarus...

Ir aš vienas po žydinčiu putinu

Išsigandęs ilgai dar sėdėjau,

O jis ėjo tolyn pasipūtęs

Ir visai į mane nežiūrėjo.

Tik dar akmenį sviedė... (Už ką?)

Apvirtau it suskilus stiklinė...

Ir priėjo laukinė ožka...

Ir kaip lapą mane nuskynė...

Juozas Erlickas

Valdovė Širdžių, Karalienė Širdžių

Vakar kepė saldžių pyragaičių,

o Valetas Širdžių užsimanė saldžių

Ir pavogęs pabėgo, pragaišo ...

L.Carroll "Alisa stebuklų šalyje ir veidrodžių karalystėje".