Mūsų draugai

Užgavėnės: tradicijos, papročiai ir valgiai

UŽGAVĖNĖS - sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė. Ji švenčiama likus 46 dienoms, t.y. 7 savaitėms iki Velykų.

Užgavėnių kaukė

Kaukės ir Užgavėnių persirengėliai

Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia - persirengti neįprastais drabužiais, pasislėpti po kauke.
Pagal veikėjus persirengėlių kaukės skirstomos į dvi grupes: vienose pavaizduoti žmonių, o kitose - gyvulių bruožai. Ypač dažni buvo „žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės", „velniai", „raganos", „giltinės", „ubagai". Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai - Morė, Lašininis su Kanapiniu arba Gavėnas.
UŽGAVĖNIŲ VEIKĖJAI

Dėmesio centre buvo MORĖS vežiojimas. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė. Šie pavadinimai buvo paplitę Žemaitijoje, o šiaurės ir vidurio Lietuvoje vežiojamos pamėklės buvo vadinamos Čiučela, Diedeliu, Gavėnu.
LAŠININIS ir KANAPINIS

Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu.
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis turėtų būti storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali.
Lašininis po kautynių paprastai pabėga.
Nugalėtojas Kanapinis džiaugdavosi, kad gavėnia atėjo, kad dabar žmonės nuolat jį prisimins ir mylės, nes sausą maistą teks gardinti kanapių pienu. Išsitraukęs iš kišenės buteliuką kartaus ir sūraus gėrimo imdavo visus vaišinti, o išvažiuodamas palikdavo, kad visai gavėniai užtektų.
PASIVAŽINĖJIMAS IR LAISTYMASIS VANDENIU

Visoje Lietuvoje gyvas paprotys per Užgavėnes daug važinėti. Sakoma, kad kuo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni. Paprotys apvažiuoti laukus ir kelis kartus pasivolioti sniege ne šiaip sau, bet tikima, kad tuomet derlius bus geresnis ir linai storesni.
Važinėjama rėkaujant, triukšmaujant, dainuojant. Važiuojančius, kas nori, gali aplieti vandeniu. Laistymasis vandeniu, reiškia gyvybės žadinimą, jos skatinimą gausesniam derliui ir apskritai krikšto, t.y. naujo pradžią.

Kiemuose visi turi pasiruošę vandens, kad suspėtų važiuojantį aplieti ar šlapiu sniegu apmėtyti, o važiuojąs turi mokėti išsisaugoti vandens ir kitus aplieti arba ilgu botagu užtvoti per šonus, jei kas mėgina jį aplieti.
Juokų krėtimas ir kaimynų lankymas Užgavėnėse yra būtini.

Per Užgavėnes daromos sūpuoklės ir einama suptis. Kur supynės, ten juokas ir linksmybės.

ATEITIES SPĖJIMAI

Užgavėnių ateities spėjimai susiję daugiausiai su vedybomis ir būsimu derliumi. Jie labai panašūs į Kūčių nakties būrimus.
Per Užgavėnes mergaitės, nugraužusios kaulą, muša juo į kiemo vartus ir klausosi, iš kurio krašto išgirs šunis lojant - iš ten reikia laukti per Velykas piršlių. Vakare reikia sušluoti iš visų kertelių šiukšles, išnešus išpilti ir klausytis, iš kur šunyss loja, - iš tos pusės bus piršliai.
Užgavėnių vakare merginos eina iš kiemo malkų glėbio atnešti. Parnešusios skaičiuoja pagalius: jei būna poros, tai tais metais ištekės.
Mergaitės paima tris lėkštes: į vieną įpila žemių, į antrą įdeda žiedą, o į trečią - rūtų vainiką. Užriša vienai akis ir paveda toliau. Paskui ji turi sugrįžti ir rinktis lėkštę. Jei nutvers už lėkštės su žiedu, tai po Velykų ištekės, jei su vainiku, tai liks senmergė, o jei už lėkštės su žeme, tai po Velykų mirs.
Rytą, prieš saulės tekėjimą, reikia pelenus sijoti, paskui juos paslėpti, o kopūstams augant jais kopūstus apibarstyti - tada vabalai kopūstų neės.
Kad vasaros darbus dirbant - pjaunant ar šienaujant - neskaudėtų pusiaujo, reikia pusiaunakty, 12 val., bažnyčios varpams skambinant, persiversti tris kartus per galvą.
Jei Užgavėnių diena saulėta, pavasarį reikia anksti sėti.
Jei - ne koks oras ir drėgna, tą metą gerai augs javai ir bet kur pasėti.
Jei Užgavėnių dieną ant stogo yra sniegas, tai ir Velykos bus su sniegu.

VALGIAI

Senosios Užgavėnės tęsdavosi savaitę. Buvo nusistovėjusi tam tikra valgymo, užsigavėjimo tvarka. Užgavėnes švęsti pradėdavo ketvirtadienį. Jį vadino „riebusis ketvergas" ir valgydavo keturis kartus. „Riebųjį penktadienį" seniau mėsos neduodavo, nes pasninko diena, bet valgė kiaušinius, sviestą, pieniškus patiekalus penkis kartus per dieną. „Riebųjį šeštadienį" - šešis kartus, „riebųjį sekmadienį" - septynis kartus, „riebųjį pirmadienį" - aštuonis kartus, o paskutiniąją Užgavėnių dieną - „riebųjį antradienį" - devynis kartus. Valgydavo daugiausiai riebius mėsiškus patiekalus.
Dabar populiariausias Užgavėnių valgis yra blynai. Anksčiau svarbiausias valgis būdavo šiupinys, kurį virdavo iš kruopų, žirnių, pupų, lašinių ir mėsos. Šiupinyje būdavo ir kiaulės uodega.

UŽGAVĖNIŲ MĮSLĖS

(Pateikė Tautkos Leuons. 1911 m. lėipas 22­23 dėinuoms ožrašė Končios Ėgnė)

Tor šiaudus ­ nejied, tor kuojės - nein, tor plunksnas - nelek, dūšė tor, bet ne vėsumet. (Luova)

Kas pri vėskuo pritink? (Vards)

Negīvs gīva velk. (Šokas, tinklos)

Kas ein pėrmo žmuogaus? (Krīžios)

Kas īr ož dongo aukštiesnis? (Šv. Juona ronka)

Balta bačkelė be lonkū, be šolū, vuo vėdurie ­ dvejuops alos. (Kiaušis)

Galė lauka poudielis verd. (Skruzdielīns)

Nupjaun galva, ištrauk širdi, doud gertė, lėip rokoutėis ė rokoujės. (Žousėis plunksna)

Mēsuos poudė gelžės verd. (Pažabuots arklīs ­ žāslā nasrūs)

Suraizgīts, sumazgīts, lauka galė pastatīts. (Žombis)

 

Parengė A. M. pagal R. Ambraziejienės straipsnį iš

Kauno tautinės kultūros centro leidinio

„Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė",

V dalis - „Pavasario virsmo šventės.

Užgavėnės. Velykos" (2001 m.)

Your rating: None Average: 4 (53 votes)

Dienos mintis

kartais

Kartais – kokią valandą ar visą dieną – aš jaučiu savyje žinojimą, taip, kaip širdyje jaučiamas gyvenimas.


Apklausos

Kokia mintimi dažniausiai pradedate savo dieną?:

Naujausi komentarai

Šiuo metu svetainėje yra

0 narių ir 6 svečiai.